Susipažinkim. Aš esu Vaida – visų čia esančių papuošalų kūrėja, o ši kelionė su akmenimis prasidėjo visai ne nuo kolekcijų ar ilgamečių svajonių. Ji prasidėjo nuo vieno labai paprasto, labai žmogiško noro. Maždaug prieš 15 metų.

Mama.
Gimtadienis.
Ir jausmas, kad noriu padovanoti kažką ypatingo – tokio, kas turėtų prasmę, šilumą ir išliktų ilgai.

Ieškojau papuošalo su akmenimis, bet nė vienas neatrodė „šis“. Visi variantai buvo arba per paprasti, arba neatitiko to vaizdo ir pojūčio, kurį nešiojau mintyse. Ir tą akimirką pagalvojau:
„Jei nerandu to, ko noriu… gal galiu padaryti pati?“

Taip viskas ir prasidėjo.

Pradėjau ieškoti akmenėlių, detalių, virvelių, užsegimų. Tiesiog norėjau sukurti dovaną.
Vieną.
Tik vieną.

Bet kartais būtent vienas žingsnis atveria visą kelią.

Kai pavyko sukurti pirmąjį papuošalą, atėjo mintis:
„O jei pabandyčiau dar vieną?“
Ir dar vieną.

Kurdama pajutau, kad mano vaikystės meilė rankdarbiams — mezgimui, nėrimui, siuvimui — sugrįžo taip natūraliai, lyg niekur nebūtų dingusi. Rankos prisiminė kūrybą, o širdis pajuto, kad čia yra namai.

Kuo daugiau gaminau, tuo dažniau ėmiau ieškoti įvairesnių akmenėlių, naujų spalvų, skirtingų formų. Akmenys sudomino ne kaip kolekcionavimas, o kaip kūrybinė medžiaga, kuri turi charakterį ir jaukumą.

Galiausiai ėmiau jų pirkti didesniais kiekiais. Ir tada gimė mintis:
„Jei jau jų turiu tiek daug, gal galiu dalintis ir su kitais?“

Taip atsirado mano pirmoji el. parduotuvė „Vaidos akmenukai“ – tuomet joje siūliau ne papuošalus, o akmenukus papuošalų gamybai, detales ir įvairias priemones kūrėjams.

Penkis metus ji gyvavo ir augo. O kai gyvenimas pasisuko taip, kad teko ją uždaryti, buvo liūdna, bet širdyje jaučiau – šis kelias dar nesibaigė. Mintis apie akmenis ir kūrybą neišblėso. Ji tik laukė tinkamo momento sugrįžti.

Ir kaip dažnai nutinka – kai esi tam pasiruošusi, galimybės ateina pačios.

Sugrįžusi prie akmenų supratau, kad kūryba nėra užduočių sąrašas ar technika. Tai tyli, intuityvi būsena, kurioje laikas sulėtėja, o mintys nurimsta. Tai momentas, kai viskas susidėlioja savaime, kai pajunti akmenį ne tik rankose, bet ir viduje.

Kurdama papuošalą visada pirmiausia jį paliečiu. Pajuntu, ar jis dera su kitu, ar nori likti vienas. Kiekvienas kristalas turi savitą pulsą, savą žinutę. Tai meditacija, lėtas susitelkimas, kuriame akmuo pats parodo, koks jis nori būti.
Kartais kūrinys susidėlioja iškart, kartais laukia, kol pajuntu teisingą derinį. Kuriu taip, kaip jį matau ir jaučiu — sudėdama į kiekvieną papuošalą savo laiką, intenciją, vidinį švelnumą ir šiek tiek sielos.

Ir kai manęs klausia, kokį akmenį pasirinkti, aš visada sakau – rinkitės pagal jausmą.
Nes akmuo pirmiausia turi prabilti jums — ne sausa teorija, o pojūčiu.

Kartu man svarbios ir daugybę metų puoselėtos akmenų reikšmės, jų simbolika bei tai, kaip papuošalas pamažu tampa žmogaus kasdienybės ir asmeninės istorijos dalimi. Plačiau apie šį mano požiūrį skaitykite straipsnyje „Ką reiškia nešioti natūralaus akmens papuošalą?“.

Nes papuošalai iš natūralių akmenų turi ypatingą galią. Ne tik puošti, bet ir sukurti ryšį – su žmogumi, akimirka, jausmu. Dovanoti tokį papuošalą – tai dovanoti dalelę gamtos ir dalelę savęs.

Kiekvienas iš mano kūrinių – ribotas, dažnai vienetinis.
Kiekvienas turi savo istoriją.
Kiekvienas laukia žmogaus, kuriam bus „tas vienas“.

Ir jei mano kurti papuošalai suteikia kažkam ramybės, įkvėpimo, šilumos ar tiesiog dieną padaro gražesne — tai yra didžiausias atlygis, dėl kurio verta kurti toliau.

Galbūt kaip ir man, viskas prasidės nuo vieno papuošalo.
O gal kažkuris iš jų jau dabar tyliai kviečia jus. ✨